Pagrindinis meniu

Laiko upės vingiai Spausdinti
Vartotojo vertinimas: / 9
BlogiausiasGeriausias 
Ketvirtadienis, 30 Rugsėjis 2010 22:27

Yra žemė gyvųjų ir žemė mirusiųjų.

Tiltas tarp jų – meilė, vienintelė prasmė, vienintelis išsigelbėjimas

(Thornton Wilder)

DSC_0818Ankstyvą šių metų rugsėjo dvidešimt ketvirtosios rudenišką rytą prie Šiaulių miesto katedros rinkosi žmonės. Laukė kelionė Algimanto apygardos Biržų krašto partizanų takais. Šią edukacinę kelionę organizavo Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Panevėžio apskrities ir Biržų filialo nariai. Šiaulių LPKTS atstovai pakvietė į kelionę ir savo draugus – „Rasos“ pagrindinės mokyklos moksleivius ir Šiaulių gen.P.Plechavičiaus šaulių rinktinės jaunuosius šaulius. Į kelionę išsiruošė 44 žygio dalyviai. Moksleiviai, paraginti mokytojos E.Grigaliūnienės, pasigamino tautinės vėliavėles, kuria išsaugojo visą kelionę.

Laikas praskrieja greitai. Laiko rutina įtraukia žmones į skubią laiko tėkmę. Dažnoje šeimoje svarbiausias rūpestis kaip išgyventi. Seneliai rečiau susėda prie giminės stalo ir dalijasi savo patirtimi. Jaunoji karta mokosi istorijos iš knygų. Jaunimui tokios kelionės kaip ši labai svarbios.

Tikriausiai tremtiniams ir politiniams kaliniams šis bendravimas taipogi svarbus.

Pirmas sustojimas buvo prie Pabiržės bažnyčios. Dalyvius pasveikinti atskrido lėktuvas.. mojuodamas sparnais išmetė gėlių puokštę. Ją sugavo mūsų jaunosios šaulės Gabrielė ir Agnė.

Saulės nutviekstas kelias vingiuodamas vedė mus Biržų giria nuo vieno paminklo prie kito.. Susikaupę žygio dalyviai žengė link paminklo Gerkiškių rezistentams, kur po lauko akmenų piramide ilsisi 78 žuvę partizanai. Palinko žilos tremtinių ir politinių kalinių galvos Biržų prie paminklo partizanams. Kadaise čia buvo žvyrduobės, į jas buvo sumesti nukankinti ir nužudyti partizanai. Lyg paukštė į dangų pakilo daina „Laisvė“ – ji skambėjo visų lūpose. Ir nesvarbu buvo amžius, patirtis, širdys susivienijo, žvakių ugnis nejučia kartojo:

„..tu taip arti prie Saulės,

Kaip ašara akyje Dievo,

Mažyti mano pasauli“

Kelionė tęsėsi, akimirksnį sunku patikėti, kad mes keliaujame tais keliais, tomis vietomis, už kurias atidavė gyvybę jauni tėvynės gynėjai.

Prie paminklo Astrave kalbėjųsių, žuvusių artimųjų akis temdė ašaros, mes tarsi išgirdom miško brolių maldą:

Dieve Ramintojau, ateik į neramias, išvargintas mūsų širdis, išsklaidyk abejones, pašalink baimę.

Dieve, Išminties Davėjau, mokyk mus tikro gyvenimo kelio, kurstyk mūmyse norą pažinti tiesą, padėk suprasti vieniems kitus.

„Rasos“ pagrindinės mokyklos jaunimas į kelionę pakviečiami jau ketvirtą kartą. Vaikai pažįsta tremtinius ir džiugiai sveikinasi vos įlipę į autobusą. Dalyvauja tremtinių ir politinių kalinių šventėse, padeda tvarkyti kapus.

Dabar vaikai su nekantrumu laukia tremtinio Valentino Kemėšio vizito „Rasos“ pagrindinėje mokykloje. Čia vyks gyvenimo istorijos pamokos 5-8 klasėm.

2009 metais tokią įsimintiną pamoką vedė tremtinys Eduardas Manovas, pasidalijęs atsiminimais apie tremtį Tadžikijoje.

Kelionė partizanų takais - tai gyva ir nepamiršta istorijos pamoka:

„Ne tik tėvynės gynėjams – partizanams aidėjo šūvių salvės, jos buvo skirtos ir Lietuvai, jos žmonėms „ – rašė mokinė Kamilė Mykolaitytė.

„Kokia Biržų giria didelė ir kiek joje paminklų jauniems partizanams...“ – Gabrielės Donelaitytės žodžiai.

„Partizanų atminimas buvo pagerbtas šūvių salvėmis ir iškilminga rikiuote, kurioje greta stovėjo ir jauni ir seni“ – Dominyka Tautkutė.

„Didžiuojuosi, kad aidint šūvių salvėm stovėjome rikiuotėje“- rašė Viktorija Račkauskaitė.

„Kelionė neprailgo. Su mumis bendravę tremtiniai ir politiniai kaliniai pasakojo savo atsimininmus, o mes klausėm, klausinėjom“ – Vytautas Dargis.

„Aš pasijautau tokia mažytė prie didžiulio paminklo iš lauko akmenų Gerkiškių rezistentų kapavietėje. Jie buvo tokie jauni“ – Agnės Samuilytės žodžiai.

Žygis baigėsi žygio aptarimu ir vakarone Astravo dvaro rūmuose. LPKTS Šiaulių skyriaus pirmininkas V.Deveikis įteikė žygio dalyviams atminimo dovanas –knygas. Tarybos narė V.Jokubauskienė supažindino su rašomo projekto turiniu.

Laiko tėkmė daug nuneša su savimi. Tikrąsias vertybes reikia ne tik atsiminti, bet ir puoselėti. Ši kelionė buvo tiltas tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp jaunimo ir tremtinių, politinių kalinių.Šis ryšys šiauliuose yra nuolat puoselėjamas. LPKTS Šiaulių skyrius aktyviai dirba ir dalija savo meilę ir žinias.