Pagrindinis meniu

Sekmadienio netektys ir atradimai Spausdinti
Parašė Šiaulių 2 kuopos jaunoji šaulė Goda Alsytė ir jaunoji šaulė Eisvė Kvasytė   
Šeštadienis, 17 Gruodis 2011 00:11

Sekmadienį išaušo ir lauktas, ir ne - rytas. Kažkiek bauginantis ir mistiškas sniegas krito iš debesų. Aplinkui tamsi prieblanda. Susirinkome 8 valandą gegužių žiede. Nors ir atrodė, kad žengdami pirmuosius žingsnius, mes pradėjome žygį, klydome. Mes tik žengėme į pradžią, į startą. Beeinant iki tikrosios susirinkimo vietos, pasimokėme, kaip pereiti kliūtis-kelią, vieškelį. Atėję iki vietos, sutikome savo vadą. Negaišdami laiko, išsikirstėme grandimis ir sustoję į rikiuotę išklausėme legendos. Šįkart užduotis buvo nelengva-išgelbėti pačią Lietuvos prezidentę nuo tariamų derybininkų-teroristų.

 

Pirmoji dienos pusė buvo gan šlapia ir šalta, taip pat karšta ir stebinanti. Demonstravome žinias, kurias stengiamės prisiminti iš teorinių paskaitų klasėje. Puolimas komandomis ,,kylis“, ,,perėjimas į kovinę grandį“ buvo gan nesėkmingas: ,,priešų“ nesustabdė net mūsų granatos-sniego gniūžtės. Tuomet nuėję į jų buvimo vietą, užėmėme žiedinę gynybą. Ir taip dar porą valandų: puolam-ginamės, puolam-ginamės... Labiausiai išvargome, kai reikėjo pulti priešo bokštelį. Gal pusės kilometro atstumu turėjome pulti ,,čarli-delta“ grandimis. Bėgome, tūpėmės, bėgom tūpėmės-svaigo galva. Atrodė, kad bokštelis pats bėga nuo mūsų. Pagaliau baigę puolimus, atsitraukimus ir visus kitus veiksmus, kurie atėmė daug jėgų, įlindome į mišką. Nelabai pamenu, ką veikėme tuo metu, bet negalėjau pamiršti gamtos paslaptingo ,,koridoriaus“. Aplinkui truputis sniego, žaliuojančios eglės ir vaizdas lyg pavasarį-gal ir nieko neįprasto, tačiau, kai peržengi slenkstį į nerealią lyg stebuklas vietovę, supranti, kad įprastos buvo tik mūsų akys ir mintys. Ten, kur gamta buvo stebuklinga, norėtų pabūvoti kiekvienas: visur balta, medžiai apšerkšniję ir pašalę, balta paklodė-lyg apgobusi ir mus viduje laikiusi. Deja, tas vos šimto ar dviejų šimtų metrų malonumas buvo laikinas. Tartum pasibeldėm ir tuo pačiu pasibeldėm į duris, kad išeitume. Praėjus stebuklingą vietovę, mūsų vėl laukė apsitarimas ir dar vienas atsitraukimas nuo priešo. Kiek sklandžiau praėjusi pirmoji pratybų dalies pabaiga buvo baigta.

Antroji prasidėjo paskaitomis ,,maskavimasis“ ir ,,stovyklavietės įkūrimas“. Pasimokėme, išsipaišėme veidus ir netrukus gavome antrąją užduotį-pratybų tikslą. Teoriją teko pritaikyti praktiškai. Prezidentė buvo svarbiausias mūsų tikslas. Jos gyvybė–dar svarbesnis. Skyrius išsiskirstė grandimis ir vieni išėjo įkurti stovyklavietės, kiti-pasislėpti ir laukti nurodymų. Išėjome. Kraštovaizdis buvo nuostabus-upelis ir palei jį išsidėščiusios kliūtys-nuvirtę beržai ir kita medeliai. Kuo toliau, tuo labiau imu stebėtis Lietuvos, o ypač Šiaulių gamta, mišku. Kartais atrodo, kad nė neįsivaizdavau čia esančių dovanų. Ačiū organizatoriams už išskirtinį paveikslą.

Įsikurti turėjome pakankamai laiko, tik dėl labai drėgno oro nepavyko užsikurti laužo, tačiau ir čia išradingumas nenuvylė. Mūsų kulinaras sugebėjo su viena žvakute išvirti aukčiausios kategorjos troškinio,,šprotai mėsos patale“. Ačiū ir jam! Pavalgę, išėjome parsivesti žvalgų grandies. Jie taip pat pasistiprinę, įsikūrė. Atėjo lauktoji valanda- derybos dėl prezidentės. Pasilikome saugoti stovyklavietės, o likusieji išėjo į misiją. Aršią kovą girdėti nebuvo sunku. „Granatų“ garsai nustelbė bet kokį garsą... Vyko žiaurus mūšis! Deja, prezidentė buvo nukauta, turbūt dėl priešo nemokėjimo derėtis, nenusisekusios derybos mums atsirūgs, bet dabar galime džiaugtis, kad prezidentė nebuvo tikra.

Pratybų aptarimas susiglaudus rate, praėjo labai mielai. Daug nuoširdaus juoko ir prisiminimų, nusivylimų ir pastabų iš vadų. Nebuvo gaila nė sekundės vargo ar jėgų.

Ačiū, už nuostabų sekmadienį, praleistą pasakiškoje gamtoje, gryną orą ir už ramų miegą naktį. Laukiame kitų pratybų!