Pagrindinis meniu

Pagarbos bėgimas Spausdinti
Parašė Z.R.   
Pirmadienis, 09 Sausis 2012 00:25

Žmogaus nemirtingumas įmanomas tik kitų dar gyvų žmonių lūpose. Kol tauta gyva, gyvi ir seniai kapuos atgulę didvyriai. Ištisos kartos išmirs, o jų jau niekas niekada neužmirš. Lygiai prieš 21-enerius metus, sausio 13-ąją, galvas paguldė 14 lietuvaičių. Paskutinio sovietinės imperijos pasispardymo prieš žlugimą būta tikrai žiauraus. Be žuvusių – daugybė sužeistų ne vien fiziškai, bet ir morališkai visam gyvenimui, tačiau nepalaužtų. Kovojome ir išsikovojome.

Sausio 8 d., sekmadienį, Vilniuje, prie Antakalnio kapinių būriavosi tūkstantinė minia pavienių asmenų ar atstovaujančių kuriai nors organizacijai. 21-asis pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ sukvietė tautą dar kartą išgyventi, tik šiek tiek kitaip, anų dienų įvykius. Joks istorijos vadovėlis su datomis ir sausais faktais niekada neatstos šio ir kitų panašių renginių. Regis kartu su tauta susivienijo ir pati Lietuvos gamta – pasakiškas oras ir iš dangaus tyliai besileidžiančios snaigės – idealus oras patriotiškam renginiui. Nors 9 kilometrai bėgimo niekada neprilygs tam ką išgyveno tauta, tačiau šis simbolinis paminėjimas suvienija bent trumpam – tiek prieš bėgimą tiek po įveikto atstumo visi laimingi, jokio pykčio, jokios neapykantos.

Į renginį paprastai atvyksta įvairaus amžiaus žmonės iš visos plačios Lietuvos. O gausiausia dalis dalyvių – mokyklinio amžiaus jaunuoliai. Iškeitę kompiuterinius žaidimus ir socialinius tinklus jie atvyko čia. Gal dar nelabai suprantantys visų renginio tikslų, tačiau džiugu, kad dalyvauja – kada nors tikrai supras.