Pagrindinis meniu

Radviliškio šauliai paminėjo Radviliškio išlaisvinimo iš bermontininkų 90-asias metines Spausdinti
Vartotojo vertinimas: / 17
BlogiausiasGeriausias 
Trečiadienis, 04 Lapkritis 2009 23:08

P8290261Meilė Tėvynei, tautos nepriklausomybė – tai prasminga ir krauju apšlakstyti žodžiai. Šiuos ir kitus Tėvynei Lietuvai skirtus žodžius randame skaitydami apie savanorius, šaulius, tremtinius ir Lietuvos nepriklausomybę.

Tėvynė - lietuviui buvo šventas žodis, nes 1918 – 1920 m. sąlygomis tik šventų idealų, su giliu įsitikinimu siekę žmonės, galėjo stoti nelygion kovon. 

Jauna buvo mūsų kariuomenė, 1919 – 1920 m., bet ji nesuklupo, vykdydama tokius aukštus uždavinius. Nepritrūko jai jėgų iki kovos galo, iki laimėjimo.

Vokiečiai pralaimėję karą iki santarvės, turėjo apleisti okupuotus kraštus, tačiau jų pėdomis jau slinko raudonoji armija. Mūsų, ką tik susikūrusi kariuomenė buvo silpna, menkai ginkluota, neapmokyta karui. Kol bolševikai buvo išvyti iš Lietuvos, ilgai džiaugtis pergale prie raudonuosius nebuvo laiko. Beveik tuo pačiu laiku Šiauliuose ir Kuršėnuose atsirado naujas priešas – bermontininkai. Tai provokiškos orientacijos, rusų, baltagvardiečių ir Vokietijos kariniai daliniai, kurie veikė 1919 m. Lietuvoje ir Latvijoje.

Lietuvoje pirmieji bermontininkai pasirodė Kuršėnuose 1919 m. liepos 26 d. Tais pačiais 1919 m. spalio mėnesį, kai šiaurinėje Lietuvos dalyje dar nebuvo mūsų kariuomenės, bermontininkai užėmė Šiaulius, Biržus, Linkuvą, Radviliškį ir pradėjo rodyti savo nepalankumą lietuvių tautai, ėmė plėšikauti, rekvizuoti butus ir kitą turtą.

1919 m. rugsėjo 9 d. įvyko pirmasis susirėmimas su bermontininkais Radviliškio geležinkelio stotyje. Radviliškio geležinkelio mazgas buvo labai svarbus Lietuvos kariuomenei. Pro jį ėjo vienintelė geležinkelio linija, kuria vyko ginklų amunicijos tiekimas ir žmonių evakuacija.

1919 m. spalio 12 d. vyriausias karo vadas, pirmos brigados vadą plk. ltn. Leitenantą Kazį Ladygą, paskyrė fronto vadu prieš bermontininkus. Kovai prieš okupantus fronto vadas įsakė pulti ir lapkričio 21-23 dienomis prasidėjo Šiaulių vadavimo operacija. 1919 m. lapkričio 21 d. Lietuvos kariuomene ruošėsi lemiamam smūgiui prie Radviliškio. Šiai išvadavimo operacijai vadovavo du žymūs karvedžiai – generolai Pranas Liatukas ir Kazys Ladyga. Taip 1919 m. lapkričio 22 d. ankstų rytą prasidėjo lemtingas mūšis, kurio metu buvo išvaduotas Radviliškis iš bermontininkų. Lietuvių kariai paėmė daug amunicijos, ginkluotės, patrankų ir kitų ginklų. Todėl ši data yra istorinė Radviliškio išvadavimui iš bermontininkų diena.

Kiekvienais metais paminėti šios istorinės datos prie paminklo žuvusiems šioje kovoje su bermontininkais savanorių Jono Jaramino ir Gracijono Sakalausko kapų, Radviliškio šauliai padeda gėles ir uždega žvakutes. Minint 70-tąsias kovų metines su bermontininkais, 1989 m. J.Basanavičiaus gatvės gale, šalia seno legendinio malūno buvo pastatytas stogastulpis ir pasodinta 70-ties ąžuolų giraitė. Šiais 2009 m. pasitinkant Radviliškio išvadavimo iš bermontininkų 90-metį šauliai, kuopos vadas P.Sluckus, būrių vadai R.Valaitis, Z.Urbonienė, būrininkas J.Vismantas ir ne rikiuotės šaulė V.Ušinskienė nudažė stogastulpį, sutvarkė aplinką, iškirto krūmus aplink jį.

Šią istorinę vietą kasmet tvarko ir prižiūri Radviliškio šauliai.